Ar galima sportuoti sergant venų varikoze? Tinkamai pasirinkus fizinio aktyvumo rūšį ir kiekį, treniruotės nepakenks sveikatai ir nesukels komplikacijų. Be to, fitneso pagalba galite pagerinti savo savijautą ir sustabdyti ligos progresavimą.
Diagnozavus venų varikozę, teks treniruotis su kompresiniais apatiniais, kurie fiksuoja ir palaiko problemines kraujagysles. Apie artėjančią fizinę veiklą turėtų būti informuotas gydantis gydytojas, pageidautina dirbti sporto salėje vadovaujant profesionaliam instruktoriui. Jei tinkamai pažiūrėsite į treniruočių organizavimą, galėsite sportuoti nebijodami pabloginti ligos.
Varikozinių venų simptomai ir priežastys
Apatinių galūnių venų varikozė yra dažna liga. Ja serga maždaug trečdalis vyresnių nei 25 metų amžiaus gyventojų. Žmonėms, sergantiems varikoze, veninės kraujagyslės praranda savo elastingumą, padidėja jų dydis, keičiasi forma ir sulinksta. Deformuotos venos daugiausia yra ant blauzdų ir kelio sąnario užpakalinėje dalyje. Specialistai teigia, kad paveldimumas vaidina svarbų vaidmenį vystant ligą, todėl visiškai apsisaugoti nuo venų varikozės atsiradimo beveik neįmanoma.
Ar turėčiau sportuoti, jei venų varikozės vis tiek nepavyksta išvengti? Iš tiesų fizinis aktyvumas yra gera ligos prevencija. Su jų pagalba galite atidėti ir sulėtinti jo vystymąsi. Venų varikozės atsiradimo prielaidos yra nutukimas, prasta laikysena ir sėdimas darbas, o kūno rengyba padeda sudeginti papildomus kilogramus, ištiesinti nugarą ir pagerinti apatinių galūnių kraujotaką.
Veninių kraujagyslių lavinimas: pratimų rinkinys
Gydomoji ir profilaktinė gimnastika nuo varikozinių venų apima du sveikos gyvensenos gerbėjams gerai žinomus pratimus - „žirkles" ir „dviratį". Jie atliekami gulint. Vaizduodami žirkles, pakelkite abi kojas ir sukryžiuokite jas horizontalioje arba vertikalioje plokštumoje. Tuo pačiu metu kojos laikomos tiesios, rankos dedamos išilgai kūno, nesulaikomas kvėpavimas. Norint imituoti važiavimą dviračiu, rankos dedamos už galvos, kojos sulenktos ir pakeltos. Jie kojomis daro sukamuosius judesius, primenančius dviračio pedalus. Darbo metu apatinė nugaros dalis neturėtų nukristi nuo grindų. „Žirklės" ir „dviratis" gerai stimuliuoja veninio kraujo ir limfos tekėjimą apatinėje kūno dalyje.
Kitas pratimas taip pat atliekamas gulint ant grindų, tačiau čia reikia pagalvės – kojos ant jos dedamos apie 20 laipsnių kampu. Viena koja sulenkta ties keliu ir pritraukta prie krūtinės, delnais tvirtai suspaudžiant pėdą. Tada lėtai ištieskite koją į viršų, tvirtai suspaustas rankas stumdami išilgai blauzdos iki kelio sąnario. Vis dėlto lėtai nuleiskite koją žemyn, delnais vesdami išilgai šlaunies.
Gerai stimuliuoja veninę kraujotaką vibrogimnastika. Stovėdami jie pakyla ant kojų pirštų, gana šiek tiek pakeldami kulnus nuo grindų (apie centimetrą). Tada kulnai smarkiai nuleidžiami, atsitrenkiant į grindų paviršių. Atlikite 20–30 pakartojimų, pailsėkite ne ilgiau kaip 10 sekundžių ir atlikite kitą metodą.
Venų varikozės stadijos ir priimtinos fizinio aktyvumo rūšys
Įvairiose venų varikozės stadijose leistina griežtai apibrėžta fizinė veikla. Varikozinių venų išsivystymas prasideda nuo pirmųjų mazginių venų kraujagyslių, matomų per odą, atsiradimo. Šiame etape leidžiama naudoti galios treniruoklius, sumažinant kojų apkrovą. Būtina atlikti gerą apšilimą ir tempimą. Kardio ant bėgimo takelio nerekomenduojama.
Kitame etape vingiuotos venos padidėja, vakare kojos pastebimai tinsta, jose jaučiamas sunkumas, skaudantis skausmas. Pacientai, turintys panašių simptomų, turėtų pamiršti apie aerobikos treniruotes su šoko apkrova kojoms (bėgiojimas, žingsniavimas, šokinėjimas). Rekomenduojama užsiimti vandens sportu, kuris skatina kraujo tekėjimą galūnių kraujagyslėmis, tačiau jų neapkrauna. Naudingos kūno rengybos zonos, kuriose praktikuojamos apverstos pozos (joga, pilatesas).
Trečiajam etapui būdingas stiprus odos patinimas ir patamsėjimas. Kad padidėtų kraujotaka kojose, galima maudytis šiltame vandenyje, pasivaikščioti, tačiau mankšta neturėtų varginti.